- išgnaibyti
- išgnáibyti vksm.
.
.
išgnaibyti — tr. išskainioti (spaudžiant, gnybant pirštais): Pomidorams reikia išgnaibyti iš lapų pažastų auglius rš. Buvo kelios eglaitės, ir tas daeidamas kada ne kada išgnaibė Lš. | prk.: Ligos išgnaibė jaunus Ktk. | refl.: Mes labai daug šįmet paršiukų… … Dictionary of the Lithuanian Language
apgnaibyti — tr. 1. apžnaibyti: Žąsinas apgnaibė vaiką rš. 2. aplaupyti, apknaibyti: Duoną apgnaĩbė, kraštus nulupinėjo – valgyk dabar! Ėr. 3. apskainioti (nagais): Lapai reikia apgnaibyt, visų nelaikyt Ds. gnaibyti; apgnaibyti; išgnaibyti; nugnaibyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
gnaibyti — gnaibyti, o, ė tr., gnaibyti, gnaĩbo, gnaĩbė K, Š; SD363, R 1. pirštų galais ar snapu (kalbant apie žąsis) spaudžiant skaudinti, žnaibyti: Žąsis ančiukus gnaibo Kp. Žąsinas Petrį pavertė, plakė su sparnais, o su snapu gnaibė jo burną M.Valanč.… … Dictionary of the Lithuanian Language
išdziuoboti — išdziuõboti tr. išgnaibyti: Man visą duoną išdziuõbojai Tvr. dziuoboti; išdziuoboti; nudziuoboti … Dictionary of the Lithuanian Language
išknaibasyti — išknaibãsyti tr. išgnaibyti, išknaisyti: Košę išknaibãsijo Škn. knaibasyti; išknaibasyti … Dictionary of the Lithuanian Language
išknaibyti — tr. 1. išgnaibyti, išnaršyti: Išknaĩbė duoną kaip višta ir paliko nuėjęs Žvr. Kodėl išknaibeĩ blynus? Grk. Jis dabar kap valgo, tai tik išknaibo (valgo nenoromis) Lš. ║ išskinti: Truks čia visus agurkus išknaibyt: kur apsisukę, ir darže! Mlt. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
išnervoti — 1 išner̃voti tr. 1. Škn, Lnkv išjuokti, išpeikti, išniekinti. 2. išgadinti, išgnaibyti, ištrupinti: Dievo doveną išnervojo Škn. nervoti; išnervoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nugnaibyti — tr. 1. nuskainioti, nuspaudyti: Reiks braškes nugnaibyt Bsg. Dabar nugnaibo su žirklėms iltis ligu mažims paršeliams Šts. 2. gnaibant užkankinti: Priėjusi pamatė savo kūdikį be dovanų ir į smertį nugnaibytą BsMtII201. gnaibyti; apgnaibyti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pagnaibyti — tr. kiek gnaibyti, žnaibyti: Vadas sau rudą ūsą pagnaibė rš. Su nauju žiponu – reik pagnaibyti Dkš. gnaibyti; apgnaibyti; išgnaibyti; nugnaibyti; pagnaibyti; prignaibyti; sugnaibyti; užgnaibyti … Dictionary of the Lithuanian Language
prignaibyti — tr. 1. smarkiai gnaibyti: Prignaibysu mėlynai Pp. 2. priknaibyti, prilaupyti: Katiliuką bulbyčių prignaibiaũ (priskutau) Ml. | refl.: Aš gerų grybų prisirinkau, o jis prisignaĩbė (prisirinko) tokių šungrybių Jnšk. gnaibyti; apgnaibyti; … Dictionary of the Lithuanian Language